išpimpčioti

išpìmpčioti 1. tr. išdaužyti, iškulti: Kol išpìmpčiosi su spragilais reją, būs ir išaušusi Šts. 2. intr. pimpsint išdvasioti: Viščiokai išpìmpčiojo Ds. \ pimpčioti; išpimpčioti